užvėjis

ùžvėjis sm. (1) KBII77, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Ll, Užv, Vkš, Brs, Dov, Vrt, užvėjỹs (3^b) žr. užuovėja: 1. R, MŽ, L Apsistoti į užvėjį N. Pastatyk arklius į ùžvėjį Skd. Eitam pasisėsti į ùžvėjį Vn. Sėskiamos, čia ùžvėjis DūnŽ. Ùžvėjis toks giriose Jdr. Ten ùžvėjis, tura būti gerų agurklų End. Ùžvėjis, gyvent daug geriau, kai medžių yra Šln. Kur užvėjỹs, tę nenušalo vykšnios Ar. Kur užvėjyje purvynai patižo, o kur vėjo atgairėse – pačiu dienovidžiu liko žemė pastyrusi Žem. Tikiuos, kad Tamstos sodnas nežuvo, gal tik sušalo kai kurios šakos. Juk ten toks užvėjis Pč. Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė keleivis I.Simon. Tokia tvora… yra kaip apsaugojimo siena ankstyboms daržovėms, kurioms kartais nei jokį užvėjį duoti nėr galima Kel1880,256. O aukštieji kalnužėliai būt man buvę užvėjėliai LTR. 2. Kur mes pasidėsim, kur užvėjėlį gausim, kur patarimo gausim? LTR(Zp). 3. NdŽ pavėjinė pusė.